ESMINIAI VALDORFO VAIKYSTĖS PEDAGOGIKOS BRUOŽAI

Šaltinis: https://valdorfoasociacija.com

Kiekvieno vaiko, o taip pat ir visos žmonijos vystymasis, priklauso nuo sveikatą stiprinančių patirčių pirmąjį gyvenimo septynmetį. Meilės kupina, šilta atmosfera ir džiaugsmo, nuostabos bei nuolankumo jausmus puoselėjantis vedimas yra tokio sveiko vystymosi sąlyga. Esminis darbo su mažais vaikais aspektas – vidinė ugdytojo nuostata, kurią vaikas gali mėgdžioti. Taigi, būti Valdorfo ugdytoju reiškia nuolat domėtis ir užsiimti saviugda: studijuoti antroposofiją, medituoti, užsiimti menine bei praktine veikla.

Valdorfo darželiai, priežiūros namuose programos, vaikų priežiūros centrai, tėvų-vaikų programos bei kitos iniciatyvos kloja pamatus vėlesniam mokymuisi bei sveikam vystymuisi, apimančiam visą gyvenimą trunkantį fizinį, socialinį, emocinį, intelektualinį bei dvasinį augimą.

Ši, supratimu apie žmogaus individualybės vystymąsi pagrįsta pedagogika saugo ir gerbia orią vaikystę. Ji paremta žiniomis apie nuoseklų vaiko vystymąsi nuo pradėjimo iki septynerių metų. Čia ypatingai pabrėžiama per pirmuosius trejus gyvenimo metus įgyjamų gebėjimų vaikčioti, kalbėti ir mąstyti svarba.

Veiklos Valdorfo pedagogikoje atliepia kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus vaiko poreikius: valia paremtos fizinės veiklos poreikį pirmaisias trejais gyvenimo metais, vaizduote grįsto žaidimo poreikį viduriniosios vaikystės laikotarpiu ir pažintinio mokymosi poreikį vaikui išėjus į mokyklą.

Valdorfo darželių programos gali skirtis priklausomai nuo šalies, kultūros, grupės dydžio, vaikų amžiaus ar individualaus požiūro į ugdymą. Pripažindama šiuos skirtumus, Valdorfo pedagogika remiasi tam tikrais pamatiniais principais. Šie principai yra:

• Meile grįstas domėjimasis kiekvienu vaiku ir kiekvieno vaiko priėmimas.
• Galimybė žaisti laisvą kūrybinį žaidimą su paprastomis priemonėmis. Toks žaidimas yra mažo vaiko darbas, suteikiantis jam galimybę „suvirškinti“ ir suprasti gautus įspūdžius.
• Supratimas, kad mažas vaikas mokosi mėgdžiodamas, gaudamas įvairių jutiminių įspūdžių ir judėdamas. Prigimtinis vaiko poreikis yra aktyviai tyrinėti fizinę ir socialinę aplinką. Kuriama erdvė turi užtikrinti saugumą, ribas ir struktūrą, tačiau tuo pačiu turi leisti rizikuoti ir susidurti su iššūkiais.
• Svarbios ne virtualios, o realios patirtys, padedančios vaikui kurti sveiką santykį su pasauliu.
• Meninė veikla – pasakų sekimas, muzikavimas, piešimas ir tapymas, ritminiai žaidimai, lipdymas – skatina sveiką vaizduotės ir kūrybiškumo vystymąsi.
• Prasmingas darbas – virimas, kepimas, sodininkystė, rankdarbiai ir namų ruošos darbai – suteikia galimybių vystytis besiskleidžiantiems žmogiškiesiems gebėjimams. Čia pabrėžiama proceso išgyvenimo, o ne išmokimo svarba.
• Pažįstamas dienos, savaitės, metų ritmas puoselėja saugumo, nuoseklumo ir gyvenimo pilnatvės jausmus. Kalendorinės ir kitos šventės yra švenčiamos pagal tautos papročius.

Mes pripažįstame, kad sveikiausiai vaikas vystosi bendruomenėje, kurioje socialiniai santykiai tarp tėvų, mokytojų ir vaikų yra sveiki. Valdorfo ugdytojai stengiasi burti tokias sąmoningas ir bendradarbiaujančias bendruomenes, kuriose būtų rūpinamasi vaikais, ir šių bendruomenių veiklą regi kaip pasaulinių kultūrinių impulsų dalį.